Broliai Grimai – vokiečių kalbininkai, tautosakininkai ir pasakų rinkėjai Jakobas ir Vilhelmas Grimai, kurių vardas neatskiriamai susijęs su rinkiniu “Kinder- und Hausmärchen”. Lietuviškoji Vikipedija pabrėžia, kad jie ne tik rinko tautosaką, bet ir labai greitai išgarsino savo pasakų rinkinius visoje Europoje. Todėl šiandien jų pavardė žymi ir literatūros klasiką, ir vieną svarbiausių folkloro istorijos etapų.
Abu broliai gimė Hanau mieste, studijavo teisę, bet anksti pasuko į kalbos, senųjų tekstų ir liaudies kūrybos tyrimus. Jų darbas formavosi romantizmo epochoje, kai Europos intelektualai vis daugiau dėmesio skyrė tautos atminčiai, sakytinei tradicijai ir senesniems kultūros sluoksniams. Grimams pasakos tapo ne vien pramoga, o būdu išsaugoti tai, kas gyveno žmonių pasakojimuose ir bendroje vaizduotėje.
Pirmieji brolių Grimų pasakų rinkiniai pasirodė 1812 ir 1815 metais, o vėlesniuose leidimuose tekstai buvo nuolat papildomi ir taisomi. Taip susiformavo platus korpusas, kuriame greta garsiausių istorijų atsirado ir daugybė mažiau žinomų pasakų. Būtent dėl šio nuolatinio redagavimo Grimų leidiniai yra įdomūs ne tik kaip folkloro paveldas, bet ir kaip 19 amžiaus redakcinės kultūros dokumentas.
Iš šio rinkinio pasaulyje labiausiai išgarsėjo “Raudonkepuraitė”, “Pelenė”, “Snieguolė”, “Jonukas ir Grytutė”, “Varlių karalius” ir kitos klasikinės istorijos. Tačiau visas Grimų korpusas yra daug platesnis ir įvairesnis nei keli nuolat perleidžiami siužetai. Jame esama ir keistesnių, tamsesnių, rečiau verčiamų tekstų, kurie leidžia daug geriau suprasti, kokia iš tikrųjų buvo brolių Grimų surinkta pasakų visuma.
Grimai buvo reikšmingi ir kaip mokslininkai. Jie dirbo su legendomis, senaisiais tekstais, žodynais ir kalbos istorija, o jų veikla padėjo pagrindus germanistikai bei istorinei kalbotyrai. Todėl pasakos jų darbuose visada eina greta tyrinėjimo, klasifikavimo ir noro tiksliai dokumentuoti kalbos bei tradicijos raidą.
Lietuviška Childstories.org kolekcija pateikia brolių Grimų pasakas lietuvių kalba ir istoriniuose vertimuose. Tekstai remiasi skaitmenintais viešais šaltiniais, todėl čia stengiamasi išlaikyti senesnių leidimų kalbinę savastį, pasakojimo ritmą ir vertimo ypatybes. Tai leidžia skaitytojui pamatyti ne tik pačią istoriją, bet ir tai, kaip ji buvo perduodama lietuvių skaitytojams skirtingais laikotarpiais.
Prie kiekvienos pasakos pateikiamas KHM numeris, kad būtų aiškus ryšys su pagrindiniu Grimų katalogu ir būtų lengva lyginti skirtingų kalbų versijas. Kur tik įmanoma, pridedama ir šaltinio informacija, kad ši kolekcija būtų naudinga ne tik skaitymui, bet ir mokymuisi, vertimų palyginimui bei tyrimams.
Čia rasite tiek plačiai žinomas, tiek rečiau publikuotas brolių Grimų pasakas. Dėl to ši lietuviška svetainės dalis tampa ne vien populiariausių istorijų rinkiniu, o išsamiu skaitmeniniu archyvu, leidžiančiu geriau pažinti vieną svarbiausių Europos pasakų tradicijų ir jos kelią į lietuvių kalbą.
