Erškėtrožė - Pasaka broliai Grimai

Pajame margaitė varvstelį ir atsisėdo verpti. Lėkupalėte varvstelį, to jau įvyko pranašavimas, jei suduliai piršta. Pajutusi sopūrį, kritui ten stubejų selovą ir užmygų. Paskui greitai mėgą sapėmė visą pėlį. Ar jau žinote vaikai kaip planinasi pasaka, kurios trumpa iš trokėlia parskaičių. Taip, tai singai, tai brolių, grimų pasaka, ir škė tružiai. Šivaką rasiulome šia pasaka dar kartą prisiminti. Skambės, archyvenis Lietuvos radio įrašas.

Tavo noros karelėvėje zipildės. Niprai smėtai ir to turėjai pėdokterį. Kai tvarlės sakėtai pėrėjikom, karolėni pagimbė dėdokterį. Nargaiti buvo tokia grąži, jo karalius negalėjui atsidžiaugti ir iškėlėti dėlia pwato. Išsuk vietinėti gyminis, bičiulius ir pažaistanus, bet ir laumes, kad jos būti mergaikiai malonius. Tam kraštėjų buvo trilika, o karami stėturėjo tik dvylika, o ksulėkščių, todėl vienos nepatvigį. Potą buvo labai puikiai, ir ką jį pasibai, laumes praėjo sakyti savo linkėjimus.

Taip laumi slinkėjo karalaitė viską, kas pasaulį vertingiausia. Taip laumi slinkėjo karalaitė viską, kas pasaulį vertingiause. Ir kai vieno likto į šreškį savolinkėjimą, staiga į vidų jėju tri likto į laumi. Jinurėjų atkeršyti už taikąt nebuvo kvėsta, ir sunėku nėsi sveikindoma, nės vieną nežiūrėdoma su šukom. Karolai tipi ankiu liktas į savo angžiausmėtais, mėrbdama įsidūr spirstą ir nes uro. Ir nes akitama daugiau nėžodžiu, apsigrižiai ir išsėjui savo.

Karalius norėdamas savo mylimą dukreliavą saugutinu Mani laimės, išlaido paliepyma, kad visi verp stelėjo kraštia būtų sudiaginti. Launu pranašaimas visai išsipildė. Nargaiti buvo kražy, dora, maloni ir išmintinga. Kiekvienas gerėjosi kas jam ati. Karta, kai jai su kakų 5 likamėtų, karelius su karelėne turėjus važiuoti iš namu, o doktorį palikti pili vienu į vieną. Tadai jiemi vaikšti po visą pili, žiūrinėti visus kambarius ir pagaliau prieji sianą bolštą. Jiemi lipti siureis suktiniais laiptai saukštin ir prie lipa mažas durylės. Pasukusi surydė visi rakta, jie pamatė maža kambarėlį, kuria mes sėdėjo prieratėliu seimutį ir verbi lūs.

Labo tėna senutelė. Labo tėna. Kao tu čia veikiai? Lienuose verip jau vaikiai. O rotik senutelė, kokis šiai naiktas, kur tai psmagiai sukasi? Tai verip stei, kad aš žaulėjau. Toki senutelė ir malpame dinti. Yreliktik nargaiti palinis verpstelį, to jį vyko pranušavimas. Jį įsidūrį pirš. Pajūtusis kausmo, nargaiti krytui ten stuvėjusio lovo ir užmėgų. Agas greitai apimė ir visą pilį. Karalius ir karlėni, kurie buvoti grįženamo, užmigo salėje, o sujeis ir visi rūvų žmonys. Užmigo arklej gūrbusia, šūnis kiemia, krveliant stogo, mūsis ant sienu. Nedvirtulės ugnės lieps nasustinko.

O kepsnis nu stojų čirškėti, o irėjęs pradėjęs to laikų, nusikautusi vaikatasyti už plaukų, paliaidojim ir užmėjikom. Vėjęs nutėlų ir nepėjudėjų jok smėčių lokalis. Pirmk pili, pradėjo auktir škečių tvora, yki lo visaukštyn ir pagaliau aptraukė visą pili, ir nieko daugiau nebebuvo reigėti, nedveile vos plevesuojančios ant stogo. Bet garsas apie gražia mėgan čia rškėtružia, eio per visą krašta. Ir kitų šaliau karalaičiai kartai satvikdavo ir megyndavo protvora patiakti į pili.

Bet praiti buvo netai pliangva. Ir škečiai tartumt virtom rankum sulaikydavo einančius, ir jaunikaičiai pakliuviai vidų, nebegalėdavo atgal grįšti ir mirdavo baisem ir gemėj. Po daug daug netu, keliavo per ta krašta vienas karolaitis, ir pamatis nepaprasto pili, paklausi sutikta sianuga. Sakyk sieniali, kas gyveno, šioje nepaprastoje apilyje? Oi, melasis, tai sienai ir ilga pasaka. Geriau jau tu nenorėk jau žinoti, nes pagulis į galvą, kai pirdaugelis į teve panašių. Papaskok senelį, būtinai papaskok. Jau gal šitas metu šio įpilii už ierškėčių dvoros, mėga nereikėtai krasį karolaitį ierškė tružia vadinama.

ir visi rūmų žmonys. Daug kralaičių buvo atvykę ir meginų prasisk verbti protvora, bet visi žuvo, todėl sauguki sirtų jaunulį. Aš noriu ten patiekti ir pamatyti gražia ir škė trūžia. Noras sėnėlis visą ir meginu atkalbėti narsui, karavaiti, bet nieko negelbėjo. O to laiku, kaip tik pasibaigė šimtas metų ir ateju diena, kuria turėjau pabusti ir škėtroži. Prisertnis prietvoros, karalaitis išvydo daugybėti dėlių puikiu žėdų, kurie tik buvo pražydę ir jį praleido nieku nedarydami, dat pasku ir škėčiai veilsus įskleidėjį vieną sieną. Glyskėmeis pamatinė gančių sarglius ir šunys,

mėgojų karaliai. Jeis ypili įspamatį mėgant mūsias, zirėja stebė laikiai štiesis rankai vaika, o tarnaiti sėdėjo plejodos vyštus ir jangis į pešti. Peistuliau įspamatį salį mėgant visus rūnų žmonės, o užčiau prie sosto mėgojų karalius su karalieniai. Eju jis dartuliau, aplink buvo tai ptylų, jų galėjų gyrdėti savo padiesel savimą, Galo visi lipa į būkštą ir atidari dūrį Simažą kambavėlį kur mėgojų karolaiti. Jie buvo tokia gražy. Jok jie unikaitis negalėjau jos atitraukti aciuo, pasilink ir pabūčiavo. Eškiai trožin. Kai tikis palyti jau slubas, karlaite atmergia kis, pabudo ir malodėj pažvilgi į jį.

Kaščiai? Jį pakino, yra bu kartuolį palaipta iš ženį. Čia atbūdur karalius su karalėjania, o po jū ir visi rūnų žmonys, kurie nustiavė žiūrėjų vienas į kitą. Atsistojo kime ar klėjį ir jiemi purtytis, šiū nys pašokui ir pradėjų odigo mataroti, pabudo karveliai, ugnis virtuvej pradėjo kuriai visi ir vyriti valgi, kiepsnys vėl sučirško, Taip sudrožia vaikui perausi, Juk tas liks maugimas suriko, O tarnaiti pravejo peškį fieštą. Su jūdo visi rūmai, Karalius su karalėjimis įtvėrį džiaugsmu, Jūrškiai trože buvo kiva jūsveiką. Ir neatrūkus, Rūmusia buvo pakėltus, Šaulius Vastuvės.

Šaltinis: www.vaikams.lt

Facebook

Whatsapp

Messenger Telegram

Mokykitės kalbų. Dukart palieskite žodį.Mokykitės kalbų kontekste su Childstories.org ir Deepl.com.

Informacija mokslinei analizei