Saldi košė - Pasaka broliai Grimai

Buvo kartą neturtinga, bet gera mergaitė; ji gyveno su savo motina, ir sykį jos pristigo maisto.
Tada mergaitė išėjo į mišką ir ten sutiko seną moteriškę. Ta moteriškė jau žinojo visą jų vargą ir padovanojo jai puodelį, kuriam reikėjo tik pasakyti: „Puodeli, virk!” – ir puodelis tuoj skanią ir saldžią košę virė; o pasakius: „Puodeli, stok!” – jis tuojau liovėsi virti. Mergaitė parnešė puodelį namo motinai, ir nuo to laiko jos nematė nei vargo, nei bado – valgė košę, kada tik norėjo.
Kartą mergaitė buvo išėjusi, o motina išalko ir tarė: „Puodeli, virk!” – ir jis tuojau ėmė virti. Ji privalgę košės, kiek lindo, norėjo puodeliui liepti, kad nustotų virti, bet pamiršo, kokį reikėjo žodį sakyti. Puodelis vis virė, košė ėmė bėgti per kraštus, pribėgo pilna virtuvė ir pilni namai, paskui ir kiti namai, toliau visa gatvė, lyg būtų norėjus papenėti visą pasaulį; visi išsigando, ir niekas nežinojo, kaip sulaikyti košę.
Pagaliau, kai vieni namai bebuvo likę neaptvinę, sugrįžo mergaitė ir tarė: „Puodeli, stok!” – ir jis nustojo virti.

Šaltinis: www.pasakos.lt

Facebook

Whatsapp

Messenger Telegram

Mokykitės kalbų. Dukart palieskite žodį.Mokykitės kalbų kontekste su Childstories.org ir Deepl.com.

Informacija mokslinei analizei