Prašoktos kurpės - Pasaka broliai Grimai

Jūs buvo kartą karalius ir turėjo dvilyką duktiarų vieną gražesne užkėtą. Jūs mėgo davo kartu vienu į salį, kur stuvėjo šalimais visų lovus, o kai va kareno įdavo gultį, tievas uždaridavo duris ir užkis davo velkę. Kais rytą vėl atidaridą voduris, radovojų kurpės prošoktas, bet nekas negalėdavo pasakyti, kaip čia tas atsitiktam. Pagaliau karalius, liepi paskialbti, kad kas už inus, kur jau dukteris naktimi šoką, tam leis.

viena iš jų vesti, o pomirties palik savo vietoj karaliauti. Bet kas, apsiemes per tris dienas ir tris naktys nesužinotų, turėtų palydėti galva? Netrukus atvyku vieno karaliausunus ir apsiemi sužinoti. Vakarėj į nuvediai kambarė esanti greta migamosio salis. Ten jam buvo pastatytą lauvą ir jis turėjo žiūrėti, kur eis karalaiti šokti, o kad jos negalėtus lab čia arba prokita vieta išėti paliko salis duris atveras. Bet karalaičiui lykasant atių švinau špilė ir jis užmygo, o rytą atsikėlės

kad karalaičių būtą šokta, nes jų kurpiu padai buvo visi keuri. Tas pats atsitiko antra ir trečia vakara, ir jambia pasigailėjimo buvonų kirstą galva. Paskui jį buvo daug dar atsiradėdra sualių, bet visi jie turėjo žūti. Pagaliau atsitiko eiti kelių įmiestą, kur gyveno karalius prastam karėjui, izbos sužeistas ir dėl tu atleistas notarnybos. Eidamas su tikos jenomų teriškia ir tai jo paklausi, kuris keliauja. Atskerai nežinau atsakiais ir jo kaudamas pridūrė, noriečiau sužinoti, kur karaliaus duktelį savo kurpes prašauka ir paskui karalių metabti. Čia visai nesunkus daigtas tariai senį, tik negerk vino, kur tau vakare paduos ir apsimelsk mėgančių.

dar davę jam apsiaustėlį ir sako. Usivelkės jį būsiniam atomas ir galėjais įsekti paskui karavaitas. Gavės gerą patarėmą, karėj visiš tikrujų nutarė pamyginti perištis ir atsiderasinės nuėjo paskaraliu. Karalius įtai padgražiai priemi, kaip anuos žuvusius ir liepi apvilkti karališkais drabužiais. Atėjus metu įgulti, izbonu vėsta Sikambarį priekaraliu, laičių salis ir viresnioji, to jau jam atnešė tau revinu. Bet jie spokaklo buvo pasirišės kempę, tas su gerė visą vina, o pats nenorėjo nilą šelio. Paskui atsigulėj į lovo ir kiek pagulėjas eimi balsų knarkti. Išgirdusios knarkimą, kar laitės nusijokė, o viresnioje tarė. Hii, ir tas prikais savo kailį.

Paskujos atsikėlė, atsidarėje savo indaujas, atsivužė skrymės ir dėžutės, įsėmė puikius drabužius, įmė puoštis prieš veidrodžius ir čiaugtis galesenčios vėl pašokti. Tik pati jau nuo įsakė, aš nežinaukas yra, kad jūs džiaugėkis, o man taip širdys paudžia, lygturėtų mums kokia nelaimėtsi tikti. Tu keiškio giminėjis atsilipė viresnioji, tu visados bėjai gal pamiršai, kiek karalaičių dėl mūsų bereik žovo. Tam kareivai nereikiai doti nei mikdomo gerimo, vis tiek nebūtų atbudės. Kai jose įsipušė,

žiūrėjai kareivį, bet asgulėjau simerkės ir nekrutėjo ir jos nieko nebebijojo. Paskui viresnių jį priėjo prie savo lauvos ir pabarškino. Lovą, tuo inų grimsdui žemę, ir pro pasidariusias kylę jos jiemi lipti žemin viena paskui kitą, o viresnių jie jau per mutinį. Karėj vis, vis kamadį, nieko nelaugdamas, užsivilko savo apsiaustėlį irėmės sėkti paskui jauniausiai. Vidurį laiptų, jis netičia priminėje įsijono ir tai įsigandos užšuko, kas čia? Kas mane laiko įsijono? Nebūk vairla, tarė viresnioji, tu užkliuvai, kur užvinėjas.

Paskujos laimingai nusileidų į apačią ir atsitūrė puikiams sote, kur visų medžių labai buvo sedabriniai ir neregetai gražiai mirgedami žybėjo, karei vis pakalvojo reikė. Iš čia par sinešti kokį žankla, ir nulaužė vieną šakelę, tas mėdys baisiais jūti raškėjo, o koralaiti vėl įsigantosi sušuko. Kaščia negerai? Girdijot kaip puokštelėjo? Viresnioje tari. Mat. Čia džiaugsmo šuviai, kad netrukus išvaduosi mūsų prinsus. Paskujausnojejo į ketą sodą, kur visi lapai buvo aukso, ir pagaliau į trečia, kur buvo deimanto. Iš kiekvieno sodo kareivis laužia po šakelę ir kiekvieną kartą pokstelijų smedžiui, jauniausiai akarolaitė įme baimi, bet viresnioje jie ramino vistvirtindama, ka čiet jie yra džiaugsmo šuviai.

ir priejo ditelį vandenį, kur stovejo dvilyka laiviu. o keik vinoj laivai sidėjo po prinsa. Kie prinsai, laukie karlaičių, jie visi pasisodyno į savo laivę po vieną, o karei visi lipo kartu su jauniausiai. Tas prinsas, kurie veži tari. Nežinau, kažčia yra, kad mano laivę šiandins sunkesnį kaip kitus kartus. Juryoskė galėdamas, bet vis negrėjit plaukiam. Neno, kokito sunku atsakė karlaitį kaip Nu karštų orų ir mania kažkas slopina.

Anapus vandans, Stovėjo gražy, Skai šie apšvė staplės, Iš kur buvo girdėti, Lingsma būnų ir tri metu muzika, Je priplauke priakrantos iepelį, Ir kiekvieną šoko su savo karolaitę. Karei visi irgi, Niam atomas kartų šoko, Ir pamatys kuriai iš į šiū turin trankui tau revinojsta Jau išgerę, Ir ta, prigėjus prie lūpų žiūrį, Kad jau tuščia, Jau nėlėdėl to, bet viresnio į nedabėje jai daug kalbėti. Taip jų šokų ligirytų trečios valandos. Paskui, prakiurojų kurpės ir turėjų nustoti. Princajas vėl pervežėt gal per vandenį, o kareivis dabar buvo įstėdes įvirės niosius laivę. Ant krantuots įsveikinojosų princais ir prižadėjo kitą naktį vėl ateiti.

Prėjus harlaitėms prie laiptu, kareivis pirmano bėgo ir atsiguliai lovo. Kajos nuvargusios išliangvų užlėpoje viršų, rado jį vėlgaris eiknarkiant ir pasake. To nėrko bijoti. Tadai jos nusivil, ko ir sudėjo savo gražius drabužius, kiauras kurpės sustatį palovi ir sokulė. Kita rytą karėvis nesakė nieko, norėjo dar pamatyti tu nuostabių daiktų irėjo sujomis antra ir trečia naktį. Viskas buvo taip, kaip ir makartą, ir jos šoko kiekvieną naktį, lėk prakyrstant kurpėms.

Bet rečia karta žianklo vieto įsparsinėšė taure. Akejus valandai, kadai isturėjo atsakyti, pasiemitas triša keles ir taure, ir nujejo paskaralių. o dukteris sustoja užturų irėmė klausyti kaiz kalbės. Kareliaus paklaustas, kur jaut vilika dukteru, kas nakt prašoka savo kurpes, įstali. Pili, pužiamių su dvilika prinsų, papasakojo kamate ir rekejo ir parodėje žanklus. Tadą karalius pašaukė dukterį ir paklausė, ar karėj vis tiesą sako. Matydamus, kad jau jos pagautus ir melas nieko nepadys, viską presi paženo. Paskui karalius jau paklausė, kuria dukterį nori vesti, karėj vis atsakį. Esu nebejaunas, geriau tik tu viresnioji,

Dastuvės buvo paskeltų stopačia diena ir karalius paskelbė, kad pojomirdės jam turi būti atiduota visą karaliisti. O tiems prinsams užkeikimas pasėlgino tiek dienų, kiek išokų naktų su karalaitimis.

Šaltinis: www.spreaker.com

Facebook

Whatsapp

Messenger Telegram

Mokykitės kalbų. Dukart palieskite žodį.Mokykitės kalbų kontekste su Childstories.org ir Deepl.com.

Informacija mokslinei analizei