Margytė - Pasaka broliai Grimai

Vakarų pašakai. Sveiki givėjų nei mūsų bičiuliai, skubėkit arčiau radiojumtuvų visi, kurie mixtate brolių grimų pasakas. Šivą karaktorį violetą podolskaitė seks pasaka margyti, tai nepaprasta istorija, pėne paprasto grožio karlaite. Nu viedėjė margytai virtuvę, kur jų turėjo malkas ir vandyni nešti, ugnikoristaiti poukščius pešti, bulves kusti, pelinus jemti ir visus jų duosius darbus dirbti. Sunku buvo ten margyti, ir jį vis galvojo, kuo tu pavirtai gražioje karolaitę klausykimis.

Giveno karalius ir turėjo tokią gražia pačia su auksoplaukais, jo gražės nės visame pasaulyje nebuvo. Kartai jisusirgo ir matydamas į nebe pasveiksentį, pasišaukė karaliu ir tarijam. Ašmirsiu ir jai tunurėsi vilvesti, neink tokios, kuri nebūtų gražumo, kaip paš ir ne turėtų tokių auksoplaukų kaip mano. Pasižadė kumantai, padaryti. Kralius pasižadėjo ir jie amžinai užmerkėkis. Kralius ilgai negalėjo nubuti pačios, ir apientra vedime visai negalvojo. Bet senatos pagaliau pradėjo kalbėti. Kralius būtinai turi vesti, kad mes turėt mėm karalienė. Buvo įsuntinėtį į visas pusės pasuntinėjai, jie turėjo rasti Kraliui tokio pat gražumo pačia kaip mi Rusioji.

ir jai ir būtų jie radė, tai jį vis tiek nebūtų turėjusi auksų blaugų. Vadinas pasiuntiniai grįžonamo nepanelai mėje. Karalius turėjo dukteriai. jį buvo tokia pat gražykai per jos motinę ir soto keis pat aukso plaukais. Ką jį paugo, karaliu stariai senatoms, aš nori vesti savo dukterį, nes jį gyva motinę ir kitos tokiu gražų monė, kur negaliu rasti. Tai išgyrde senatos nusigando ir atsakė, dievas draudžia vesti dukterį ir iš tos nodėmės nėrko laudgero, gali dar ir visakralistė žūti,

Sužinojusi apie tievo noradukte įsigandą dar labia užjūs, bet tikėjosi, kaip nors įsigelbėti, jie taria tievui. Jei norit, kad aš tiekėčia užjūsų, tai prašu man pasiūti trejus drabužius. Vieno sauksinius, kaip saulė, Kėtusi dabrinius, kaip menuo, trečius blisgančius, kaip šveikšties. To leuprašom padaryti man kailinius, kuriems būtų paėm tanų kekvieno, visos kralistė žvierės pomažiausia lopinėlį kailų. To reikalaudama į galvojo. Tokių drabūžių mėks nepasius ir aš tiebūt švarysių žgalbos tanėlėm tanomora. Bet karalius nenusileido, ir negingeniausios pūdėjosi įmiausti drabūžius,

Vienus auksinius, kaip saulė, ketusi sidabrinius kaip menų, o trečius, blisgančius, kaip žvaigždė. O medžiotojai turėjo sugaudyti visus karalystė žvieris ir nuo kiekvienonų lukti po lopinėlį kailo. Iš jų buvo pasiūti tūkstančio kaileliu kailinėj. Pagaleukai viskas buvo padaryta, karalius liepėt neštį drabužius ir patiesias prieždu kterytari. turės būti vestuvės. Pamačiusi jok nebėra viltės sumingštinti tevo šerdy, karolaitė nutere bėkti. Nakti visiem sumigus, jie cikėlė, paimeiši visų savo brangeniai bu tris daiktus aukso žieda, aukso rotėlį ir aukso langtėlį susidėjo įrėšų tokiavata saulės, mėnesio ir žvaikžių drabužius, apsisiotės su tūkstančio kaile lėliukai linės, paskui

Vaidino veidai rankas, pasimeldi ir išėjo. Ei jau visanakti ir priejo titelė geria. Buvo labai pavargusi, ilindoj dreve ir užmėgo. Jau išaušo ir apštai pakilo saulį, o jei vis tevi mėgojo. Tuo tarbų karalius, kuriuotas naškas buvo, iš jojo medžiot. Pribeigia prieto medžio šunys jiemi uosti lakstyti aplinkirlooti. Tada karalius tari medžiokliams. Žiūrėkitia koks ten žvieris yra pasisleipės. Šietuoje užpildėjo poliepimą ir sugrįžia atsakį. Drevei gulio ir miegania paprasta žvieris, tokiu mes niekat neregėjom, jo kailis mirga tūkstančiai spalvų. Tai paimkit gyvo,

Vas suriškite ir prveiškite palėpė karalius. Medžiotų jų pajudintą mergaitė pabudo ir nusidandus į tarėje. Aš esu nėlaimingą, tievo motinos pamiruštą pasigai lekitą ir priglauskite manę. Tu mergite, atsakėje, praversimums virtuvėje. Eik, žgalėsi, ten palėnus samstyti. Pasodenoje į ratus ir pervežiai karaliaus pili. Parodėje jai vieta po laiptais, kur dienos šiai pasiektavo, ir tari. Margas išvėrelį, čia galėsi gyventi ir nakvoti. Paskui nuvediai įvirtuvę, kur jie turėjo malkas ir vandieniniešti, ugni kur stiti pauščių spešti, bulbės kusti, telenu sems ir visus jo džiausius darbus dirbti. Sunkų buvo ten margyti gyventi ir gyvis galvojo, į ką tu pavirtai gražioje karalaitę? Kartapilį buvo ditelis pokilis, ir gy pasiprašė virėjo laisti,

galėjite, atsakia virėjės, bet už pusės valandos turi vėl grįžti ir sämti pelianus. Paėmus iž iburį, ienojevi savo kambarėlį, nusimė tiekailinius, nusimasguo juo norankų ir veido suodžius, ir vėl buvo kražiai. Paskui atsivožiai ir iš tokiavala įsijemės pintinčius kaip saulė drabužius, apsivelkosui jis ir nuėjo jį pokylį. visi jai traukės iškėliu nesniekas nepažino ir manie, kad čia tikrai kukia karalaiti. Pats karalius jie pasitiko padaverankai ir įsirėdė šokti galvodamas. Tokios gražuolius niekadaos nesumatės. Pasibraigų šokėms, į nusilenkė ir niei karalius niekitinė matė, kur jį pražubo. Buvo paklaustas sargybą stovėjusi prie du rubet ir ta nematė inant jokios mergaitės. Tuo tarpui jį bėgoi savo kambarėlį

ir vėl buvo margyti. Jei grįžojų virtuvę prie savo darbo, pelinus jemti. Bet virei jas tari. Palikiu asiritojui, dabar virk karalius sryba. O aš bėgsių ten truputį pasižiūrėt. Tik saugok man, kad nivienas plaukelis į srybaniai krėstų, nes paskui valgit negausi. Virei asišėjo, o margytėjime virti karalius sryba. Iš virusi atsinešiaiš savo kambarėlio aukso žiedą ir įmėti į ta sryba. Pasibaigų šokėms karalius liepėt neštė sryba ir pradėjo valgyti. Srybajam labai patiko, rodėsi, kad niekat tokios neregaavo ir iš valgė visą dubenį. Pamatės ant dugno žiedą, negalio suprasit, kaip iš čia pakliuvo ir liepė pašaukti virėje. Įsigandęs virėje starė margytai. Tikrai tu prikreti,

Atėjusio vyriaio karalius paklausė, kas vyriaus ryba, jis atsakė, aš vyriau. Netiesa, tari karalius, jį buvo kitai pivirtai ir daugardės nekaip visomet. Prisipažystu, ne aš vyriaus ryba. Bet margyti. Tad atveskiai ačionai paliepi karalius. Kai margyti atėjio karalius paklausi, kas tu esi? Esu varginga margaris. ne turiu neitėjo ne į motinos. Įsvejų paklausi, kad tu veikimano pili. Nieko taip gerų esu pastum dėlės vietų atsakim ir gaitė. O kur tu gavai žėdą, kur aš srebo ir adau? Nieko pėji nežinau, atsilepėji. Vaidinas karalis nieko nežgaavo ir jie palaido. Netrukus, vėl poukilis.

kaip ir pirma margyte, prašė virėjo, kad laistų pasizžiūrėti. Gerai atsakė, bet už pus valančio turi grįžti ir virtis ryba, kuria teik mėgsta karalius. Jie tuo inubėgo į savo kambarėlį grįtnus įprosė, įsėmė iš riešų tokiavato sedabro drabužius ir apsivelko. Paukylį jevel buvo gražy, kaip tikra karalaitė. Ja pamatės karalius dydžiai apsidžiaugi ir vėl išsivedė šokti. Pasibaigų šokiams karalius vėl nepas tebėjo, kur jis tai gadingo. O įtuotarpų šmakšt į lindoj savo kambarėlį persitaisi ir noėjo įvirtuvę virtis rybos. Išėjus virėji žiūrėti į paime savo auk soratelį ir įmėteji sryba. Srybo buvo padvota karaliui įtai pat labai ampatyko kaip ir per makarta. Buvo vėl pašauktas virėjas ir įsturėjo prisipažinti, kad jie viriam ar gyti.

Karalius vėl liepėje pošaukti, bet Margytė tie jūs įsakė, kad jį esanti visalaika užkrosnį ir apieratelį nieko nežinanti. Buvo trečias karalius pokylis ir vėl tas pat satyko. Nors vyriais pasakė mergaitėj, tu esi ragana, tu visada ką dėdį įsrybą ir į karalių labiau tinka kaip mano virtą, bet Margytė sprašomas vėl sutiko trumpam jai išleisti. Apsvilkusis už vaikžiūdra bužiais, iėjo įsalę. Koralius vėl suja šoko ir jam rodėsi, kad niekadosi nebuvo tokia gražy kaip dabar. Šok damas, nejučiau žmoviai jai empiršto žieda, o muzikantams lėpėl giausi griešti. Šokiam spasibaigus, Koralius noriuos laikyti ja užrankos, bet margytiai štruko, į simai šietar bužmoniu ir dengo. Nubėgus greitys avokam barėgį, jie nespionusi bėl tį puiklių jų drabūžių, nesilgai buvo pokilių štrukusi, ir tik apsisiuote su savo kailinėlį,

Be skubinda manėk pamrūšo vieną pirštaisis suodinti. Grižus į virtuviam argytė greitai iš viria karalius rūba, o virėjušėjus įmėtai dubenį aukso langtelį. Radės rūboj langtelį karalius vėl liepė pašaukti margytė. Jis tuojau pamatėjo sbalta į piršta ir žieda. kur jį šokdamas buvęs užmovės nepažįstamai. Tad griebėje užrankos, kad nepabėktu, margytė norėjo štrukti, tu atarpu prasysklidėjos kailinėj ir karalius pamatė žvaidžių drabužius. Tuo inu traukė nuo pečių kailinius, įsisklidė margytė sauksa plaukai ir jįstovėjo prieš karalių visam gražume. Nusimasgojusi suoģius ir pelianus, jį buvo gražiausia visam pasaulyje,

Dabar karą liustarį, tu būsi mano pati ir mes niekados nevisiskirsime. Netrukus buvo vestuvės ir jie gyveno jalgai ir laimingai.

Šaltinis: www.vaikams.lt

Facebook

Whatsapp

Messenger Telegram

Mokykitės kalbų. Dukart palieskite žodį.Mokykitės kalbų kontekste su Childstories.org ir Deepl.com.

Informacija mokslinei analizei