Kurpius Yla - Pasaka broliai Grimai

Kurpius Ilę buvo mažas, lėsas, bet labaių draugmogus. Jis nei minutės negalėjo vieno įvėtojų nustykį. Jo iš bližkę sveidas buvo visas raupotas plaukai žili, nosis didelė, o akis mažos ir nuolat į visas pusės žvalgysi. Jis viską pastebėdavo, viską peikdavo, viską geriau žinodavo ir visados turėdavo tiesą. Eidamas gatve, taip smarkiai mūjo davo abiem rankom, jo kartą vienai mergaitai nešančiai vandenį iš mušė aukštin kibira ir pats apsilėjo.

Išsižiojelė! Sušuko jis jai. Purtidamas į Svandinį. Ar nemateikote jau paskui teve? Sūdamas batus, tai plačiai kitodavo rankas, jo kiek vienas prie sračiau gaudavo no josukumščių. Nei vienas moknis neišbūdavo pasilgiau kaip menesi. Nes geriausiam darbui, jis razdavo, ka prikišti. Tai pel takiais būdavo neliigus, tai vieną kur pėlgesnė, tai vienas kolnas aukštestnis, tai negarai išmušta oda, palauk sakydavo mokinui, aš tau parodysiu, kaip reikia mušti oda, ir pagavės diržia imdavo pilti per nugarą. Jis jos visus vadint davo tinginiais, bet pats nebuvo labai geras amatininkas. Nes neikėt virčio valandos negalėjo vieno į vietoj pasiedėti. Jei pati atsikėlusi angstyritą sukurdavo ugnį, jis tuoj šokdavo išlovos basas bėgdavo į virtuvę.

Gal nori sudėginti man namus? Rėgdavo jis. Antokios ugnės gali jauti iškepti. O gal užmalkas nereikimo ketį pinigų? Pamatys skalbėje sustojas pasilsėti. Ir tarp savę šniakant, to jims barti. Stovi kaip žasis ir gageną. O savo darba užmyršo? Ir kamdartas muylas, nereikalingos išlaidos ir tinginevimas. Jos sauguja savo rankas ir menkai trinas, Statyskas namus, jis nuolot prilegdama žiūrės pro langa ir neiškės nepasakės.

Tuo senamoose visi žmonės paliks besveikatus. Tik pažiūrė, kaip murininkai prastai krauna plytas. Kalkės, taip pat niekomvertus. Čia reikia žvirgždų, o nesmėlio. Aš dar sulauksiu, kaip užgolstienoma iš žmonės, kurie ten gyvens. Paskui kiek prisies, ištraukskėlės adatas, velacikėls, nusimės savo šiekšinė neprijostė ir ters. Ha, reikėti su žmonėmis pašinėkėti. Kartai išėjas, už poli barti žmonės statančius medinius namus. Ogi čiakas, sušuko jis, jūs dirbat nepagal svambala. Mano sijos tiesiai jums gulės, kad anors viskas išklips. Ištraukė vienam

arbininkui šrankos kilbį norėdamas parodyti, kaip reikė tašytis jenojus. Bet o tarpu pamatė važiuojant žmogusų molio vežimų. Greitai numetė kilbį ir prileikės ėmė į Bartį. Ar turi kiek protokinkyti jaunus arklius į tokį sunkų vežimą? Be regin gyvulėlį pakris! Žmogus, kur vežimoli, nieko ne sake, ir kurpės piktas par bego namo. Kais vėl atsisėdo prie darbo, mokinys padave kurpė. O čia vėl kas? Suriko jis. Arra aš tau nesakeo taip gilei nepjauti? Kas be pirks kurpės, kur vieni padait yra? Visados reikia daryti kai pašypiu. Gal ir negera kurpė atsilėpė mokinys, bet maestras pats jėsų kirpai ir buvai pradėja siūti. Kai bėgdamas iš namų janumėti enstalo, aš paėmė ir pabaigiu? Matyti jums neip

Angylas iš dangaus negalėtų įtikti. Viena nakti, kur pusapnoja, kad jis numyres ir einantis įdangų. Prieje spirevarto ir pasibeldės. Manė stebina, tarias jis, kad angausi vartai ne turi asos. Nėra užko apatraukti, gali krovinai nagusnusi daugžyti. Apaštalas Petras atidarės vartus ir pažiūrėjas, kas prašaus į leisti. Aaaa, tai tu čia. Tarešmentas Petras. Gerai. Į leisiu. Tik pamesk savo papratimo visurkištis. Ir nepeik, kad angvai pamatysi. Kitai būs tau rėsta. Prašum tonėsi rūpinti. Atsiliepes kurpius įla. Padžinau, kas dėra ir kas nedere.

Čia dėkų įdėvui viskas tobola ir nireko peikti kaip žemį. Ilėstas provartus, kurpius imės vaikščioti podangaus platybės. Dairęs įsidėšinį ir įkairę, bet kartai skraipas galva ir ką vienas aukaliuėjęs. Tuo tarpu pamatės du angelus nešantrasta. Čia buvęs tasrastas, kurio žmogus savo aki nemato, o ješko kris lokitų akysė. Rastanė išlga, bet skersa. Kas mate tokį nesupratyma? pagalvojas kurpus, bet nutylėje savieramindamas. Antravertus juk vis tiek, kai prasta neši. Į šilgars kersą svarbūtikį vietanų nešti ir niekur ne užkliūti. Paskui netrukus pamatės du angelų sementi šulinio vandinii ir pilanti statinia, o statinia buvusi keura ir per visų šonus bėgusi. Angelai laistė žemė lietum. Šim spypkių

Jau išsiziojas jis, bet susipratės ir laikų prikandės ličių visau galvodamas. Gal čia tyra kok žaidimas? O iš žaidimo, žinoma rimto darbu nenorek. Kaip matau dangų yra daug tenginiavimo. Tau leupai es pamatės vežimą, į Lindosi į Gileduove. Nierko stebėtis, tarės jis šalės tovinčiam vyru. Jei tai besaiko krauna, kažčia pridėta? Geri žmonių norai, asilėpės viras. Negalėjau jų užvešti antikro kelio, bet šieto į vieto jų nepaliks. Tikrai? Atėjęs Angeles ir į kinkęs paurą arklių. Gerai, pagalavo jas kurpis, bet arkleiniai štrauks reiktų mažiausią keturių.

Atėjęs, kitas angylas ir atsivedės darpų rarklių, tik jūs pakinkės ne išpriešais, o iš užpakelio. Tas buvia kurpiai pardauk. Besmėgeni! Surikiasis nebe iškentės. Ką gyderai, kas matino pasaule pradžios, kad galėtum taip vežimą pavešti? Tik jūs per savo akla puikybė, dėditės viską geriau žinantis! Jis buvęs norėjas dar, kas akyti, bet vienas dangaus gyventui, Pagavės Jūrsprando švilbt ir išmėtės laukan. Prie vartuizder atsigrežės į ratus ir pamatės, kaip keturis sparnuot ir klii iš keilė Jūsauštin. Tuometų kurpius atbudo. Tikrai. Dango į darusi viskas kitai kaip žiamiai.

ir galima kitą daiktą duvanoti, bet kas gali ramėj žiūrėti matinamas kinkantarklius iš priešais ir iš užpakliu. Tisai, jie turėjus sparnus, bet kas gali ta žiūnoti. Andra didelis kvailumas duoti podus parnus arkliams turintėm skiaturęs kojas bėkti. Ei, bet reikia keltis. Kitai prasiu visus namus auštin kojomis apmirstus. Tačiau laimi, kad aš nesuomiręs tikrai.

Šaltinis: www.spreaker.com

Facebook

Whatsapp

Messenger Telegram

Mokykitės kalbų. Dukart palieskite žodį.Mokykitės kalbų kontekste su Childstories.org ir Deepl.com.

Informacija mokslinei analizei