Kaukai - Pasaka broliai Grimai

Gyveno kartą teisingas kurpius, bet kažin ko ir ne dėl savo kaltės taip pavargo, jog galop nieko daugiau nebeturėjo, tik kąsnelį odos, iš kurios galėjo sukirpti vieną porą kurpių. Sukirpo jis vakare kurpes, o rytą manė pradėti siūti. Gryna sąžine atsigulė ir ramiai užmigo. Rytą atsikėlė, žiūri — kurpės ant stalo pasiūtos bestovinčios! Jis labai nustebo nesuprasdamas, kaip čia galėjo atsitikti. Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras. Netrukus atėjo pirkėjas, kurpės jam labai patiko, jis užmokėjo už jas daugiau kaip buvo vertos, o kurpius už tuos pinigus nusipirko odos dviem poroms.
Vakare jis sukirpo, o rytą ketino išsimiegojęs imtis darbo; bet jam dirbti nereikėjo, atsikėlęs rado jau pasiūtas. Greit atsirado pirkėjų, tie jam užmokėjo tiek, kiek už tuos pinigus galėjo nupirkti odos keturiom poroms kurpių. Kitą rytą kurpius rado pasiūtas keturias poras, ir taip tęsėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta.
Netrukus jis galėjo sudurti galus su galais ir net visai žmoniškai gyventi. Vieną vakarą prieš Kalėdas kurpius sukirpo kelias poras ir tarė pačiai:
– Neikim gulti šią naktį ir žiūrėkim, kas mums taip padeda dirbti.
Pati sutiko ir uždegė žvakę; paskui jie pasislėpė kertėse už pakabintų drabužių ir ėmė laukti, kas bus. Lygiai dvyliktą atėjo du mažučiai, gražūs, nuogi žmogeliai, tai buvo kaukai. Jie susėdo už stalo, paėmė sukirptus odos kąsnelius ir ėmė taip greit su savo mažais pirščiukais siūti, kaukšėti su plaktukais, jog nustebęs kurpius negalėjo nuo jų akių atitraukti. Jie tol dirbo, kol pabaigė siūti ir pastatė pasiūtas kurpes ant stalo, o paskui vienu metu išnyko. Kitą rytą pati tarė vyrui:
– Tie kaukai padarė mus turtingus, reikia jiems kuo atsilygint. Jie laksto be drabužėlių ir šąla. Žinai ką? Aš jiems pasiūsiu marškinėlius, liemenėles ir kelneles ir numegsiu kiekvienam po porą kojinių; o tu pasiūk po porą kurpelių. Vyras tuojau sutiko, ir vakare, kai viskas buvo sutaisyta, vietoj kirptos odos jie ant stalo sudėjo visas savo dovanas, o patys vėl pasislėpė. Jie norėjo žinoti, kaip žmogeliams patiks jų dovanos. Pusiaunaktį atbėgo šie šokinėdami į kambarį ir norėjo pradėti dirbti, bet, pamatę vietoj sukarpytos odos drabužėlius, iš pradžių nustebo, o paskui labai apsidžiaugė. Beregint apsitaisė, nusipūkštė ir uždainavo: Ir ėmė šokti, lakstyti, šokinėti per suolus ir krėslus. Galop bešokdami prisiartino prie durų ir išnyko už jų. Nuo to laiko daugiau jie nebegrįžo, bet kurpius paskui gerai gyveno visą savo amžių. Tarnavo pas svetimus viena varginga mergaitė, buvo darbšti, švari, kasdien šlavė namus ir
šiukšles pylė ant didelės krūvos prieš duris. Vieną rytą pradėjusi ruoštis rado ant tos krūvos laišką, bet ji nemokėjo skaityti, tai šluotą pastatė kertėj ir nuėjusi prašė savo ponų pažiūrėti, kas ten parašyta. Laiške kaukai kvietė mergaitę būti jų vaiko krikšto motina.
Mergaitė nežinojo, ką daryti, galop ji sutiko prikalbėta savo ponų, aiškinusių, kad atsisakyti būtų negražu. Tada atėjo trys kaukai ir nusivedė ją į kalno vidurį, kur gyveno tie nykštukai. Čia buvo viskas maža, bet dailu ir puiku, nieko negalėjai prikišti. Gimdyvė gulėjo juodojo medžio lovelėj, apklotas buvo išsiuvinėtas perlais, lopšelis buvo iš dramblio kaulo ir vonia aukso. Mergaitė pastovėjo prie krikšto ir norėjo vėl namo keliauti, bet kaukai labai prašė pasilikti pas juos dar tris dienas. Jį pasiliko, leido laiką gerai ir-linksmai, nykštukai darė viską, kad jai būtų malonu. Galop ji nusprendė keliauti į namus, tada jie prigrūdo jai pilnas kišenes aukso ir išvedė iš kalno.
Kur matėt taip gražius daugiau? Nenorim kurpiais būt ilgiau!

Šaltinis: www.pasakos.lt

Facebook

Whatsapp

Messenger Telegram

Mokykitės kalbų. Dukart palieskite žodį.Mokykitės kalbų kontekste su Childstories.org ir Deepl.com.

Informacija mokslinei analizei